Situacija su galvos augliais darosi pavojinga
Sveikatos ministerija 2015 metus Latvijoje paskelbė onkologinio dėmesingumo metais, per kuriuos pirmenybė buvo skirta ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai bei veiksmingam pacientų gydymui laiku, priežiūrai.
Gana dažnai yra kalbama apie įvairias onkologines ligas, tačiau galvos smegenų vėžys apžvelgiamas žymiai rečiau. Tai nėra dažnas onkologinis susirgimas, bet jis yra pavojingiausias gyvybei, nes daro įtaką svarbiausiam organui – galvos smegenims.
Pasakodami apie tai, kas yra augliai ir kaip jie susidaro, apie auglių diagnostiką bei gydymą, situaciją ir statistiką Latvijoje, bei apie tai, kaip teisingai elgtis atitinkamose situacijose, daugiau aiškumo suteikia Rygos Stradinio universiteto asocijuota profesorė, Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės Onkologijos ir rezidentūros vyriausioji specialistė bei Sveikatos ministerijos vyriausia onkologijos specialistė, profesorė Dacė Baltinia (Dace Baltiņa), Rygos Stradinio universiteto docentė, neurologė – chemoterapeutė Daina Apškalnė Daina Apškalne) ir Paulo Stradinio klinikinės universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Egilas Valeinis (Egils Valeinis).
Galvos augliams būdingi įvairūs simptomai
Galvos auglį žmonės vis dar sieja su negydoma liga, tačiau per pastarąjį dešimtmetį diagnostikos bei gydymo metodai sparčiai vystėsi, suteikdami galimybę sėkmingai įveikti šią ligą.
Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos augliai yra naujų audinių dariniai, galintys vystytis galvos arba stuburo smegenyse. Augliai dalinami į dvi dideles grupes – gerybinius ir piktybinius auglius, o pastarieji skirstomi dar smulkiau – pirminius ir antrinius arba metastazinius. Pirminiai augliai iš pat pradžių vystosi smegenyse, o antriniai – tai kitų piktybinių auglių metastazės smegenyse. Priklausomai nuo buvimo vietos ir dydžio, augliai gali būti būdingi bendrieji ir vietiniai simptomai. Bendrieji simptomai yra pykinimas, galvos skausmai, vėmimas, ypač ryte, svaigulys, psichikos pokyčiai – pasikeičia charakteris ir netgi asmenybė, psichiniai procesai tampa lėtesni ir t. t., regos sutrikimai ir epilepsiniai traukuliai. Vietiniai arba lokaliniai simptomai atsiranda priklausomai nuo to, kuriuos smegenų centrus paveikė auglys. Šiai simptomų rūšiai gali priklausyti ir jutimo sutrikimai kurioje nors kūno pusėje, sąnarių silpnumas, taip pat regos ir kalbos sutrikimai.
Auglių simptomų rūšis priklauso nuo to, ar auglys, atsižvelgiant į jo dydį ir buvimo vietą, daro įtaką smegenų skysčio srautui. Jei smegenų skysčio srautas užkemšamas, greičiausiai išryškės bendrieji simptomai. Tačiau būtina pabrėžti, kad kurį laiką nusiskundimų nebus – simptomai progresuoja tada, kai auglys pasieks kritinę masę. Jei auglys nedaro įtakos skysčio srautui, tikėtina, kad išryškės lokaliniai simptomai. Kartu gali pasireikšti ir kitos ligos, kurių simptomų žmonės nesureikšmina – tiesiog stengiasi pailsėti ir miegoti, vartoja nereceptinius medikamentus. Bet nusiskundimų nesumažės – net padaugės. Kadangi galvoje yra labai mažai vietos, bet kuris naujas darinys daro įtaką smegenims, jų apvalkalui ir skysčio srautui.
Šiais laikais galima ir kokybiškai diagnozuoti, ir veiksmingai gydyti, ir net sustabdyti smegenų auglio plitimą. Vis dėlto, didelę reikšmę turi ir auglio nustatymas laiku bei tai, ar jis piktybinis, ar gerybinis. Nors gerybiniams augliams nebūdingas greitas tolimesnis plitimas, pastarieji taip pat sukelia rimtus simptomus bei sutrikimus. Šioje vietoje docentė Daina Apškalnė (Daina Apškalne) ragina taisyklingai vartoti sąvokas „smegenų vėžys“ ir „smegenų auglys“: „Visi augliai pagal piktybiškumą skirstomi į keturias stadijas, pagal kurias prie pirmosios stadijos priskiriami visiškai gerybiniai augliai, o prie ketvirtosios – vėžys. Kalbant apie pirminį smegenų vėžį, šiuo apibrėžimu pasaulyje apibūdinami tik 4 piktybiškumo stadiją atitinkantys smegenų augliai. Visi kiti yra augliai. Visi smegenų augliai yra skirstomi į pirminius ir metastazinius, iš kurių metastaziniai augliai dažniausiai būna kitur lokalizuoto vėžio metastazės“.
Paulo Stradinio klinikinės universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Egilas Valeinis (Egils Valeinis) teigia, kad paskutiniuoju metu dažnai susiduria su pacientais, kurių smegenyse yra kitų organų auglių metastazės: „Pastaruoju metu pirminių galvos ir stuburo smegenų auglių skaičius išliko nepakitęs, tačiau vyrauja tendencija proporcingai dažniau nustatyti auglius, kurie iš tiesų yra metastazės. Pacientų skaičius su metastazėmis galvos smegenyse auga – beveik kiekvieną dieną mes sutinkame naują pacientą, kurio galvos smegenyse yra metastazių. Moterų atžvilgiu dažniausiai tai yra krūties vėžio metastazės, vyrų atžvilgiu – plaučių. Pasitaiko ir inkstų vėžio, odos vėžio – melanomos, virškinamojo trakto ir kt. auglių metastazių, tačiau šios yra retesnės. Išraiška bus labai panaši į galvos smegenų vėžį“.
Smegenų auglio simptomai yra panašūs į insulto ir kitų smegenų kraujotakos susirgimų simptomus, todėl šios ligos yra dažnai painiojamos. Gydytojas Egilas Valeinis (Egils Valeinis) taip pat mini pavyzdžius, kai auglys buvo laikomas kita liga. Vienai pacientei pasireiškė neurologiniai simptomai, kuriuos šeimos gydytojas palaikė insulto požymiais, tačiau iš tikrųjų pacientės smegenyse buvo išsivystęs didelis auglys. „Šeimos gydytojui nėra ko prikaišioti, nes dažniausiai vyresnio amžiaus pacientams iš tiesų nustatomi smegenų kraujotakos sutrikimai, insultai, dėl kurių pasireiškia neurologiniai sutrikimai. Tačiau taip pat dažnai pasitaiko, kad sunku tiksliai išsiaiškinti, nes daug kas priklauso nuo to, kur auglys yra lokalizuotas. Jei jis yra kaktos skiltyje, pacientui nepasireikš judėjimo sutrikimai, tačiau gali išryškėti mąstymo ir atminties sutrikimai. Pacientas tampa juokingas ir keistas“, – pasakoja Valeinis, prisiminęs dar vieną pavyzdį, kai pacientas iš pradžių pateko į psichiatrinę ligoninę, nes elgėsi neadekvačiai, tačiau, atlikus išsamesnius tyrimus, jam buvo diagnozuotas auglys.
Situacija Latvijoje galvos smegenų auglių atžvilgiu tampa grėsminga
Maždaug taip pat dažnai Latvijoje diagnozuojami ir gerybiniai smegenų augliai. Nors laiku diagnozuotų ir per vėlai diagnozuotų atvejų skaičius yra apylygis, gydymas būtų sėkmingesnis, jei augliai būtų nustatomi kuo anksčiau.
Profesorė Dacė Baltinia (Dace Baltiņa) taip pat teigia, kad didele problema Latvijoje tampa didelis per vėlai nustatytų atvejų skaičius, palyginti su laiku nustatytų atvejų skaičiumi. Šią bėdą ji sieja su spragomis pirminėje medicininėje priežiūroje bei su bendru žmonių neišmanymu: „Smegenų auglio atveju labai svarbu yra nebijoti ir nevengti apsilankymo pas gydytoją. Jei onkologijos srityje mes dažnai paskiriame 3 savaites laukti ir stebėti, ar nusiskundimai nepraeina, tai smegenų vėžio atveju laukimas gali būti lemtingas. Todėl, jei nusiskundimai per kelias dienas nepraeina ar pasidaro netgi blogiau, saugiau yra veikti greitai, o ne pabandyti užsirašyti į eilę pas šeimos gydytoją, o dar vėliau – dėl tyrimų“.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Kalbėdama apie augliams būdingiausius simptomus, profesorė Dacė Baltinia (Dace Baltiņa) apibūdina simptomus, galinčius būti auglio požymiais, ir tai, ko reikia nedelsiant imtis:
„Galvos vidinio spaudimo padidėjimo simptomai, kuriuos sąlygoja auglio masė ir aplink jį susidarę patinimai ir kraujosruvos, – galvos skausmai, vėmimas (ir be pykinimo), akių rainelės vyzdžio padidėjimas darinio pusėje. Panašiais simptomais gali pasižymėti ir mažesnio dydžio auglys, jei pastarasis nors truputį trikdo normalią smegenų skysčio apytaką. Padidėjęs intrakranialinis spaudimas gali sukelti smegenų pusrutulių nukrypimą nuo centrinės ašies ir netgi gyvybei svarbių centrų suspaudimą. Labai mažiems vaikams galima pastebėti momenėlio iškilimą, tačiau suaugusiesiems taip nebūna.
Kita nusiskundimų grupė, kurios pagrindas yra konkrečios smegenų dalies funkcijų sutrikimas, yra smegenų audinių suspaudimas arba auglio įsiskverbimas (infiltracija) į audinius. Prie šių nusiskundimų galima pridurti elgesio sutrikimus, sumišimą, atminties ir gebėjimo samprotauti sutrikimus, nesiorientavimą aplinkoje, laike ir savyje, emocinius sutrikimus, vienos kūno pusės apmirimą, pakitusį skausmo pojūtį, nesugebėjimą aiškiai ištarti žodžius, klausos sutrikimus, veido parezę (paralyžių), dvejinimąsi akyse, svaigulį. Esant sunkiems atvejams ar nesikreipiant pagalbos gali išsivystyti kūno vienos pusės paralyžius ir įvairūs neurologiniai sutrikimai.
Žinoma, šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl traumos, todėl yra dar svarbiau iškart kreiptis į gydytoją ir informuoti jį, kad nusiskundimų priežastis yra nežinoma.
Galiausiai nusiskundimų priežastimi gali būti smegenų medžiagos ir dangalo dirginimas – ir mechaninis, ir cheminis – galintis sukelti patologinį nuovargį, silpnumą, drebulį, taip pat į epilepsijos traukulių priepuolius panašius simptomus”.
Kaip nustatyti auglį?
Auglių nustatymui galvos ir stuburo smegenyse dažniausiai taikomi du metodai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Atliekant kompiuterinę tomografiją, o tai yra rentgeninio tyrimo metodas, gaunamai žmogaus kūno ir organo skerspjūvio vaizdai. Vėliau jie yra sujungiami keliose dimensijose ir gaunami matavimai, padedantys įvertinti organų ir kūno struktūrų anatominės ypatybes bei patologinių procesų išplitimą. Šis diagnostikos metodas Latvijoje yra gana plačiai prieinamas ir iš pat pradžių patvirtinantis auglio buvimą. Tačiau, jei kompiuterinė tomografija nustatys procesus, kurie nėra būdingi sveikam organizmui, ir sukelia abejones dėl auglio buvimo, tai tiksliai diagnostikai yra atliekamas magnetinis rezonansas. Jo metu kūno skerspjūvio vaizdai gaunami dėl galingo magnetinio lauko ir radijo bangų poveikio, tad įgyjama daugiau ir tikslesnės informacijos, nei atliekant kompiuterinę tomografiją. „Jei magnetinį rezonansą atlieka puikios kvalifikacijos specialistai, tai po jos 50-70% atvejų gaunami itin tikslūs rezultatai. Išskyrus chirurginį įsikišimą, magnetinis rezonansas kol kas yra geriausias diagnostinis metodas”, – teigė docentė D. Apškalnė (D. Apškalne).
Šiuo metu problemas diagnostikoje kelia tai, kad pacientams valstybės finansuojamo magnetinio rezonanso reikia laukti net pusmetį, tačiau yra labai svarbu, kad kiekvienam pacientui, kuriam kompiuterine tomografija buvo nustatytas smegenų auglys, nedelsiant būtų atliktas magnetinis rezonansas.
Jei anksčiau minėtų diagnostinių metodų pagalba nepavyko įsitikinti dėl galvos smegenų patologijos rūšies, tuomet pastarosios nustatymui atliekama stereotaksinė biopsija, paimant audinių pavyzdžius jų histologiniam tyrimui. Docentė D. Apškalnė (D. Apškalne) pabrėžia, kad biopsija nėra vienareikšmė: „Jei radiologas nustato diferencinę diagnozę ir auglys yra lokalizuotas funkciškai svarbioje zonoje, kurioje jo neįmanoma išoperuoti, tuomet yra reikalinga atlikti biopsiją. Taip pat tai reikalinga ir tuo atveju, jei auglys yra nedidelis ir lokalizuotas funkciškai svarbioje zonoje, kurioje jo pašalinimas galėtų sukelti didelių problemų. Tačiau šiose zonose dažnai net ir atlikti pačią biopsiją yra labai sudėtinga – tokiais atvejais yra geriau atlikti kelis tiksliai nutaikytus magnetinius rezonansus, derinamus su kitais naujausiais tyrimo metodais“.
Padėtis neurochirurgijoje ir neuroonkologijoje yra daug geresnė – pacientas, kuriam nustatytas smegenų auglys, valstybės apmokamos operacijos gali sulaukti per kelias dienas, negaišdamas laiko ilgose eilėse. Kadangi smegenų auglių operacijose svarbiausias dalykas yra jų kuo tikslesnis pašalinimas, Latvijos specialistai naudoja pasaulinio lygio technologijas – mikroskopus, neuronavigacijos įrangą, ultragarsinius siurblius, taip pat įrenginius, kurie operacijos metu stebi paciento kūno judesius ir sumažina neurologinių pažeidimų riziką operacijos metu. Nors atitinkami smegenų auglių diagnostikos ir gydymo metodai Latvijoje yra gana prieinami, specialistams tenka nuolat susidurti su pacientais, kurių augliai yra gerokai įsisenėję ir kuriems iš pradžių buvo nustatytos visai kitos ligos.
Smegenų auglys dažnai nustatomas vėlai
Egilas Valeinis (Egils Valeinis) pasakoja, kad Latvijoje nuolat tenka susidurti su pacientais, kurių smegenyse aptinkamos kito organo auglio metastazės, nors pastarasis net nebūna nustatytas: „Gana dažnai atsitinka taip, kad pacientas atvežamas su neurologine simptomatika. Mes atliekam tyrimą ir randame metastazes galvos smegenyse, pradedame ieškoti, kur yra auglys. Manau, kad net 50% atvejų yra būtent tokie, kad pagal metastazes galvos smegenyse mes pradedame pirminę diagnostiką. Tai yra siaubinga! Pirminio proceso diagnostika vis dėlto šlubuoja. Žinoma, pasitaiko atskirų atvejų, kai metastazės atsiranda tuomet, kai pirminis procesas dar yra labai nežymus, pavyzdžiui, moteriai nustatytas labai nedidelis krūties vėžys“.
Viena vertus, tokia situacija siejama su specialistų trūkumu regionuose ir sunkumų patekti pas specialistus Rygoje, antra vertus, pacientai patys nesikreipia į specialistus net ir tada, kai šie yra prieinami. „Šeimos gydytojas turi būti kaip vadybininkas, galintis rasti paciento problemą ir nukreipti jį pas tinkamą specialistą, o ne klaidingai gydyti nesančias ligas. Būtų naudingiau net atlikti kokį nereikalingą tyrimą, o ne viską praleisti pro akis ir pradėti gydyti tariamą ligą, neatlikus diagnostikos ir nežinant, ką iš tiesų reikia gydyti. Gydyti nediagnozuotus smegenų veiklos sutrikimus smegenų kraujotaką gerinančiais preparatais iš tiesų reiškia maitinti smegenų auglį“, – teigia Valeinis.
Apibūdindama per vėlai nustatytų atvejų reikšmę, docentė D. Apškalnė (D. Apškalne) taip pat pabrėžia, kad žmonės patys nesikreipia į gydytojus dėl įvairiausių priežasčių – arba dėl finansinių sunkumų, arba dėl paprasčiausio tingumo. Arba, jei žmogus tiriamas, tyrimai yra nederamai atliekami. Docentė taip pat primena, kad apie auglį gali liudyti įvairūs bendrieji simptomai, kurių netyrimo nederėtų pateisinti pinigų trūkumu. Diagnostika tapo kur kas prieinamesnė ir nebereikia skirti pinigų tam, kad pakliūtum pas specialistus į Rygą – nemažai diagnostinių tyrimų galima atlikti ir regionuose.
Nors nepaliaujamai kalbama apie visuomenės švietimą sveikatos srityje, kiekvienas žmogus turi pats stebėti savo sveikatą – jei pajuto iki tol nepatirtus sveikatos būklės pokyčius, privalo kreiptis į šeimos gydytoją, o jei būtina, tai ir į specialistą, atlikti tyrimus. Tai padės anksti nustatyti susirgimą ir sėkmingiau su juo kovoti. Pacientai, suvokdami savo sveikatos svarbą, privalo atsiminti, kad jie turi teisės paprašyti šeimos gydytojo siuntimo reikalingiems tyrimams ir analizei.
Nors visuomenė nuolat šviečiama įvairiose sveikatos srityse, vis dėlto kiekvienas iš mūsų pats turi atkreipti dėmesį į savo sveikatą, o staigių sveikatos būklės pakitimų atvejais reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad kova su susirgimais būtų pradėta kaip įmanoma greičiau. Kadangi sveikata yra labai svarbi, pacientais, turintys nusiskundimų ir pastebėję simptomus, privalo prašyti šeimos gydytojo siuntimo tyrimui ir analizei.