Prašyti konsultacijos
Prašyti konsultacijos
Prašyti konsultacijos

Greitai ir neskausmingai – vėžio gydymas naudojant kibernetinį peilį!

Pacientų nuomonės apie gydant vėžį su radiochirurgijos įrangos Cyberknife

Radiochirurgijos įranga CyberKnife yra sukurta taip, kad radiochirurgijos procedūros metu ne tik nukreiptų naikinančių spindulių dozę į auglio ląsteles, bet taip pat ir apsaugotų aplink esančius  audinius. Galimybę tai padaryti suteikia specialiai sukurtas spinduliuotės šaltinis kartu su tiksliai veikiančiu robotu, kuris gali nukreipti į auglį spindulių pluoštą bet kuriuo kampu.

Pacientės patirtis

Lyvijai su CyberKnife gydytas seilių liaukų auglys

„2010 m. man išoperavo vieną piktybinį auglį. Na, ką padarysi… Man buvo atliktas švitinimas, taip pat viskas, kas tik yra chirurgo kompetencijoje, visi rezervai, beliko dar mėginti auglį „naikinti“ su spinduliais. Ir toliau kiekvienais metais guliausi ant operacinio stalo … Kai atsibudus po paskutiniosios operacijos (2015 m. sausio mėn.), man pranešė, kad teko išimti vieną žandikaulio sąnarį, jog būtų galima prieiti prie giliau esančio recidyvo, aš vis galvojau: viskas gerai, esu gyva, tačiau tai yra (jau bus!) paskutinis kartas. Kai šių metų balandį vėl sužinojau apie išplitusį recidyvą, man buvo aišku  – operacija neįmanoma… Bet ir dar kartą pereiti įprasto gydymo spinduliavimu pragarą… irgi jau seniau buvau pasakiusi sau – ne.

Tačiau tada pažįstami žmonės man pradėjo pasakoti apie galimybes, kurias siūlo Siguldos ligoninės Radiochirurgijos centras. 2010 m. man atliktas švitinimas buvo toks kankinantis ir atmintyje liko tokie blogi atsiminimai, kad daugelio gerų žmonių pasakojimai apie šios srities naujienas Siguldoje man kėlė nepasitikėjimą ir baimę. Tačiau dėliojant pliusus ir minusus, išgyvenus plačiausią emocijų spektrą ir dėka savo šeimos ir draugų priėmus sprendimą – nusprendžiau pamėginti, nes aš jau nebeturėjau ko prarasti, tik savo gyvenimą…

Neslėpsiu, pirmąjį kartą į Siguldą važiavau apimta skepticizmo (nors jau buvau susipažinusi su tinklavietėje pateikiama ir daug žadančia informacija). Klausantis, ką daktarė Dacė Saukuma man maloniai ir atsargiai pasakoja, nuolat jaučiau ašarų kamuolį gerklėje. Tai, kad man niekas niekada nesuteikta jokių garantijų (onkologija yra tokia sritis, kurioje niekas negali nieko prognozuoti) ir viskas yra tik mano pasirinkimas, buvo per didelė našta mano nervams, kad aš kaip paprastą sprendimą priimčiau šį pasirinkimą.

Tačiau viskas vystėsi taip greitai, paprastai ir kaip savaime suprantamas dalykas, kad aš tiesiog pasidaviau nešančiam srautui. Mane perspėjo apie šalutinį poveikį po cyberknife gydymo, kurio nebus galima išvengti. Kas mane labiausiai išgąsdino, tai terminas „ilgas gijimas“ ir, žinoma, „negyjantis“ išopėjimas … Kaip man paaiškino, mano piktybinis darinys yra padengtas tik kelių milimetrų odos sluoksnio išorėje, taip pat ir burnos ertmėje, todėl nesvarbu, kaip preciziškai veiktų išmanieji spinduliai jų naikinamą objektą, būtų geriau, jei šio sveiko audinio aplink auglį būtų daugiau. Taigi po procedūros man buvo gana bloga, bet dėka gydytojų su tuo pavyko susidoroti. Toliau gydausi ir suprantu, kad blogiau nei buvo man jau nebus. Bet pagrindinis dalykas – grįžo dideli lūkesčiai!

Dabar jau galiu išsižioti – man neskauda. Darinys smilkinyje, kuris labai skaudėdamas birželį kas dieną didėjo, sumažėjo tiek, kad man atrodo, jog jo nebėra. Magnetinis rezonansas po poros mėnesių parodys tikrąjį vaizdą, ir aš tikiuosi, kad jis bus teikiantis vilčių. Gydytojai sako: jei reikės, radiochirurgija bus pakartota.  Ir aš tai priimu be dvejonių ir baimės!

Dar šiek tiek, ir man bus penkiasdešimt. Nuo vaikystės esu buvusi pas daugelį įvairių medikų, gulėjau ligoninėje, taip pat ir artimieji yra sirgę. Man nesusidarė įspūdis, kad Latvijoje, kalbant apie medicinos personalą, yra labai blogai, kaip apie tai kalbama visuomenėje ir žiniasklaidoje. Tačiau specialistai, kuriuos sutikau Siguldos ligoninės Radiochirurgijos centre, būtų nusipelnę, kad juos visus bent kartą per metus pakviestų apdovanoti ant medicinos Metų apdovanojimo scenos! Nuo mano pirmojo telefoninio pokalbio su administratore Iveta neapleido jausmas, kad man paskambino kokios nors specialios misijos atstovė, kuriai rūpi tik mano skausmas ir mano klausimas. Jausmas, kad esi pats svarbiausias, vienintelis pacientas ir kad apskritai ši vieta pastatyta, sukurta, svetingai įrengta tik dėl tavęs. Tu esi čia laukiama! Nė akimirksnį nejaučiamas emocinis diskomfortas. Viskas yra paaiškinama. Atsakymai patiekiami su kantrybe, supratimu, nuoširdumu ir atsiprašymu, kad reikia šiek tiek palaukti. Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną gydytoją. Ir apie paminėtąją Dacę Saukumą, ir Marį Mežeckį. Apie specialistus, kurie tariasi dėl vykdymo, susirinkę prie stalo prieš kiekvieną švitinimą … Tokius pat padėkos žodžius galiu pasakyti apie kiekvieną darbuotoją Siguldos ligoninėje: kiekvienas iš jų man leido pasijusti kaip VIP asmeniui, aš neperdedu.

Tačiau aš nepasakysiu, kaip atrodo pats radiologijos kambarys, kur protingas robotas „suėda“ piktąsias ląsteles … Virš galvos mėlyname danguje žydi vyšnios. Ant sienų – Gaujos slėnio gražieji vaizdai. Net jei viso to nematai (buvau užsimerkusi), gali klausytis paukščių giesmės … ir galvoti tik apie gera“.

Paciento patirtis

Martiniui su CyberKnife gydytas inkstų auglys su metastazėmis tarpuplautyje

„2013 m. paaiškėjo, kad man dešiniajame inkste yra auglys – šviesiųjų ląstelių karcinoma, – ir šį inkstą reikėjo pašalinti. Daktarė pažadėjo, kad viskas bus gerai, tik vieną kartą per metus reikia eiti pasitikrinti.

Praėjusių metų pavasarį man buvo padaryti visi reikalingi tyrimai, tačiau rugpjūtį mane užpuolė kosulys – sausas, labai varginantis ir nepraeinantis. Nuėjau pas pulmonologą, kuris iš karto pasiuntė į rentgeną. Akivaizdu, kad rentgeno nuotrauka kėlė įtarimų, nes gydytojas iš karto susitarė dėl kompiuterinės tomografijos tyrimo. Deja, paaiškėjo, kad plaučiuose yra du dariniai. Mane siuntė tolesniems tyrimams Tuberkuliozės ir plaučių ligų centre. Vienas darinys buvo plaučio viršutinėje skiltyje, kitas – tarpuplautyje, kur prieiti beveik neįmanoma. Man buvo pasiūlyti du sprendimai: iš pradžių darinius stebėti arba išoperuoti bent vieną – prieinamą – darinį.

Spalio mėnesį man atliko operaciją ir nustatė, kad darinys yra piktybinis: inkstų šviesiųjų ląstelių karcinomos metastazės. Gydytojai pagal analogiją darė prielaidą, kad darinys tarp plaučių pagal pobūdį yra toks pat. Prieiti prie jo nebuvo galima, švitinti arba atlikti tradicinę chemoterapiją – taip pat ne. Vėliau, susisiekęs su savo onkologu, gavau receptą vaistams, kuriuos man vartoti ateityje. Pasirodė, kad tai ta pati chemoterapija, tik tablečių forma. Pasireiškė šalutinis poveikis: kraujo spaudimo šokinėjimas, nesibaigiantis viduriavimas, hemoraginis kraujavimas…

Mane gydžiusi gydytoja skyrė alternatyvius vaistus, deja, nuo jų taip pat prasidėjo viduriavimas, kuris nepraėjo, pilvo pūtimas, labai aukštas kraujospūdis. Be to, pablogėjo regėjimas, nuslinko plaukai, jautėsi nuovargis, taip pat skausmas širdies plote.

Kadangi man viskas klostėsi taip sunkiai, domino kitos galimybės, kaip gydytis. Tačiau tokios galimybės niekas galėjo pasiūlyti. Netrukus po to nuėjau į dar vieną kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris parodė –  plaučiuose atsirado dar vienas darinys … Tai buvo didžiulės nevilties momentas, atrodė – jokių lūkesčių. Tada žurnale Ieva perskaičiau sakinius: „Jei anksčiau kas nors  būtų pasakęs, kad auglį galvoje galima įveikti tiksliai nukreipus spindulių pluoštą, tai skambėtų kaip mokslinė fantastika“. Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau apie vadinamąją kibernetinį peilį, tačiau praėjus mėnesiui išsamiau apie tai buvo parašyta ir aš perskaičiau žurnale Ievas Veselība. Nedelsiant kreipiausi į gydytoją Mariį Mežeckį, Sigulda ligoninės radiologą ir susitarėme dėl susitikimo. Išklausęs mano pasakojimą, gydytojas rekomendavo atlikti tolesnius tyrimus – pavyzdžiui, pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimą Branduolinės medicinos centre MedVision ir kompiuterinę tomografiją. Laimei, tyrimai parodė, kad antrasis darinys nėra piktybinis, o piktybinis galima šalinti su kibernetiniu peiliu – buvo galima tikėtis, kad jį pavyks pašalinti.

Prieš pačią procedūrą reikėjo šiek tiek pasiruošti – įterpti žymeklį šalia auglio. Tai yra mažos, smulkio, mikroskopinės spiralytės iš aukso, kurios lieka organe. Su narkoze bronchoskopijos metu jos man buvo įvestos.

Po kelių dienų man Rygos klinikoje DiaMed buvo skirtas pasirengimas procedūrai. Patalpoje, kurioje visa tai įvyko, buvo penki ar šeši gydytojai, taip pat didelis krepšys, kuriame buvo kažkokie kamuoliukai. Atsigulus į maišą, jis tapo kietesnis ir, kai aš atsistojau, jis išsaugojo formą, kurioje aš gulėjau. Tokį pat maišą atgabeno į Siguldą, nes jis buvo pritaikytas mano kūnui, ir, jame gulint, man buvo atliktos visos penkios procedūros. Prieš pačias procedūras man teko užsivilkti liemenę, prie kurios buvo pridėtas įrenginys, leidžiantis įrangai veikti pagal kvėpavimo ritmą. Tame man skirtame maiše – formoje – aš turėjau gulėti nejudėdamas, bet staigaus kosulio arba kosulio priepuolio atveju man reikėjo pakelti dešinę ranką, tada gydytojai prieidavo prie manęs. Sunkiausia buvo ramiai gulėti ir neužmigti, taip pat nenusikreipti nuo roboto, kuris šalia judėjo. Robotas prisitaiko prie kvėpavimo, kad pagautų tinkamą kampą ten, kur yra auglys, ir tada „iššautų“. „Iššovimo“ jokiu būdu negalima jausti.

Po procedūros aš drąsiai galėjau keltis, nes visai nesvaigo galva. Po maždaug trijų mėnesių man bus atliekama kompiuterinė tomografija, o po pusmečio – PET tyrimas, kad būtų galiam įsitikinti, ar auglys yra sustabdytas“.

cyberknife-sigulda

  • Share this post

2021 - © Consilium Veritas