Prašyti konsultacijos
Prašyti konsultacijos
Prašyti konsultacijos

Akustinė neuroma

Akustinė neuroma

Šiuo metu dėl akustinės neuromos – galvos smegenyse esančio nervų sistemos (kranialinio) naviko – kenčiantiems žmonėms galima pasiūlyti kelis veiksmingus gydymo būdus. Tinkamiausio gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Kad mūsų specialistai galėtų Jums skirti efektyviausią ir saugiausią gydymo metodą, būtina įvertinti ligos stadiją ir paplitimą, naviko agresyvumo lygį, ankstesnes sveikatos patikras ir gydymą.

Radiochirurgijos centras „Sigulda“ siūlo akustinės neuromos (neurinomos) gydymo būdą, pritaikant naujausios kartos robotinę sistemą „CyberKnife®  M6“. Akustinę neuromą gydant radiochirurginiu metodu, nereikia chirurginės intervencijos, anestezijos, nebūna kraujavimo.

Galvos navikų gydymo „CyberKnife® M6“ metodu etapai .

Kuo galėtume padėti, jei Jums diagnozuota akustinė neuroma?

  • Nuo pat radiochirurgijos centro „Sigulda“ įsteigimo (2015 m.) mūsų klinika siūlo pažangiausią neinvazinį akustinės neuromos gydymo būdą pasaulyje – „Cyberknife® M6“ robotinę spinduliuotės sistemą.
  • „CyberKnife® M6“ radiochirurgija užtikrina naviko augimo kontrolę 98 proc., o šalutinis poveikis būna minimalus.
  • Mūsų komandą sudaro patyrę aukštos kvalifikacijos specialistai (otolaringologas, neurochirurgas, neuroradiologas, radiologas-onkologas), kurių specializacija – akustinių neuromų diagnostika ir gydymas.
  • Kiekvieną atvejį vertina specialistų komanda pasitelkdama atitinkamos srities gydytojų konsiliumą.
  • Mūsų pacientai turi galimybę naudotis pažangiausiais akustinės neuromos diagnostikos metodais, tokiais kaip vaizdinis impulsinio galvos pasukimo testas (angl. VHIT), „3 Tesla MRI scan“ magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, „64 slice CT scan“ 64 pjūvių kompiuterinės tomografijos tyrimas.
  • Mūsų specialistai puikiai išmano tradicinius akustinės neuromos gydymo metodus ir yra sukaupę didesnę nei dvidešimties metų gydymo patirtį.
  • Centro specialistai dirba pagal profesinių asociacijų rekomendacijas, pagrįstas naujausiais klinikiniais bandymais ir pirmaujančių Europos klinikų patirtimi, derinamas pagal specialiai parengtą akustinės neuromos gydymo protokolą.
  • Įvertinus metodo efektyvumą ir saugumą per dvejus metus, , galima teigti, kad pacientų gydymo rezultatai visiškai atitinka rezultatus, pasiektus pirmaujančiuose Europos centruose, kuriuose yra taikomas „CyberKnife“ metodas.
  • Pagrindinis komandos specialistų darbas yra pasiūlyti tinkamiausią Jums diagnostikos ir gydymo metodą.
  • Klauskite ir mūsų specialistai padės Jums suprasti situaciją, kurioje atsidūrėte, bei rasti tinkamiausią Jūsų atvejo sprendimą. 

Akustinės neuromos gydymas „CyberKnife“ metodu: prieš ir po 2 metų

Pacientų grįžtamasis ryšys ir gydymo rezultatai

Akustinės neuromos gydymo metodai

Per visą akustinės neuromos gydymo istoriją buvo taikomi trys gydymo metodai:

  • neurochirurgija;
  • spindulinė terapija ar radiochirurgija;
  • nuolatinis stebėjimas.
Akustinės neuromos stebėjimas

Mažesni nei 5 mm dydžio navikai retai kada sukelia akivaizdų šalutinį poveikį, todėl paprastai tokiais atvejais rekomenduojama stebėti ir kas 6 mėnesius atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą.

Akustinės neuromos gydymas „CyberKnife“ metodu

Jei akustinė neuroma ir toliau auga iki 10–20 mm skersmens arba jei pacientas skundžiasi dėl ryškaus mažesnio naviko poveikio, geriausias variantas yra radiochirurgija. Šis metodas leidžia į naviką nukreipti didesnę spinduliuotės dozę ir maksimaliai išvengti poveikio aplinkiniams nervams ir galvos smegenų audiniams.

Radiochirurgija dažnai yra taikoma recidyvuojančios akustinės neuromos atveju, taip pat tada, kai po operacijos lieka naviko audinių ir neįmanoma visiškai pašalinti naviko.

Radiochirurgijos tikslas yra sustabdyti akustinės neuromos augimą. Per dvejus metus po radiochirurginio gydymo gana dažnai naviko masė sumažėja 20–25 proc., palyginus su būkle prieš gydymą manualiniu būdu. Nepaisant šio metodo efektyvumo ir švitinimo tikslumo ir taikant įvairią radiochirurgijos įrangą, po procedūros gali skirtis ir rezultatai, ir šalutinis poveikis. Svarbiausias šio metodo trūkumas yra tas, kad navikas susitraukia palaipsniui, per ilgesnį laikotarpį (1К3 metus) po gydymo, todėl nusiskundimų dėl naviko sukeliamo poveikio taip pat mažėja palaipsniui – tam gali prireikti kelių mėnesių ar net metų.

Dažniausias būdingas šalutinis procedūros poveikis yra:

    • veido nervų ir trišakių nervų silpnumas ar neuropatija;
    • spengimas ausyse;
    • galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai.

Siekiant maksimalaus poveikio ir kuo labiau sumažinti naviko dydį bei šalutinį radiochirurgijos poveikį, svarbu atlikti pažangiausius diagnostinius tyrimus, skirtus pasiruošti radiochirurgijos procedūros planavimui: atlikti 3 Tesla magnetinio rezonanso tomografijos ir mažiausiai 64 pjūvių kompiuterinės tomografijos tyrimus, užtikrinančius švitinimą milimetrų tikslumu.

Neurochirurgija gydant akustinę neuromą

Neurochirurgija ar mikrochirurgija dažniausiai yra pasirenkamos dėl naviko dydžio, jei:

  • jis spaudžia smegenų kamieną;
  • jo poveikis yra didelis dėl jo masės;
  • naviko struktūra yra cistinė arba jame yra skysčio;
  • ir / arba yra nusiskundimų dėl to, kad sunkėjanti būklė darosi nebepakenčiama.

Palyginus su neurochirurgijos operacijomis, kurios buvo atliekamos praėjusio amžiaus pradžioje, pacientų mirtingumas gydant manualiniu būdu sumažėjo nuo 73 proc. iki 0,5 proc., tačiau negalima pamiršti, kad po operacijos gali atsirasti sąlyginai sunkus šalutinis poveikis:

  • visiškas apkurtimas operuotoje pusėje;
  • veido nervų pažeidimas, sukeliantis vienos veido pusės deformaciją ar nusileidimą;
  • lengvesniais atvejais gali pasireikšti veido sustingimas, kuris paprastai 80 proc. atvejų išnyksta per pirmuosius metus;
  • nuolatinis galvos skausmas;
  • 5 proc. atvejų navikas atsinaujina, ypač jei išplito į kaulinius audinius ir jo negalima visiškai pašalinti nesukeliant pažeidimų;
  • galimas pooperacinis šalutinis poveikis susijęs su smegenų skysčio susikaupimu operuotoje vietoje, meningitu, smegenų skysčio refliukso sutrikimais.

„CyberKnife“ metodo privalumai

Didelis efektyvumas ir sauga

Robotinė radiochirurgija „CyberKnife M6“ sistema yra efektyvus ir saugus metodas, pagrįstas klinikiniais bandymais ir žinomas jau daugiau kaip 15 metų.

Įrodyti rezultatai

Laukiami gydymo rezultatai yra pagrįsti kiekybiniais ir kokybiniais klinikiniais tyrimais; efektyvumas įrodytas daugiau nei 15 metų vykdomu pacientų stebėjimu.

Tikimasi, kad 97 proc. atvejų, kai akustinė neuroma gydoma „CyberKnife“ metodu, navikas nustos augti arba kad per kitus 2 metus po gydymo jo dydis sumažės 20–25 proc.

Mažo ir vidutinio dydžio akustines neuromas gydant „CyberKnife“ metodu, po gydymo neprireikia ilgo atsigavimo laikotarpio ar reabilitacijos, šalutinis poveikis paprastai nebūna sunkesnis nei naviko sukeliamas poveikis ir jį galima kontroliuoti tinkamais medikamentais.

Neskausminga procedūra

Akustinės neuromos augimas sustabdomas be chirurginio įsikišimo, be skausmo, be reabilitacijos poreikio, milimetrų tikslumu – didžiausia galimybė išvengti žmogaus klaidos ir minimali šalutinio poveikio rizika.

Apsaugo sveikus audinius

Maksimali spinduliuotės dozė milimetro dalių tikslumu nukreipiama tiesiai į naviką iš daugelio skirtingų kampų, taip sudarant galimybę nutaikyti „CyberKnife® M6“ radiochirurgijos sistemos linijinį akseleratorių tik į paveiktą audinį, tuo pat metu iki minimumo sumažinant poveikį aplinkiniams audiniams.

Komfortas procedūros metu

Robotinės radiochirurgijos procedūros metu pacientas gali gulėti ir laisvai kvėpuoti. Prietaisas pastebi net ir menkiausius paciento judesius ir atitinkamai prisitaiko. Saugumo sumetimais procedūros metu pacientui uždedama lengva termoplastinė kaukė, kuri paprastai nesukelia nemalonių pojūčių ir klaustrofobijos. Kitaip nei taikant kitus radiochirurgijos metodus, pavyzdžiui, „Gammaknife“, pacientui nereikalingas stereotaksinis rėmas ar tvirtai fiksuojama kaukė, kurie paprastai yra naudojami kartu su kitomis radiochirurgijos sistemomis.

Galima derinti su tradiciniais gydymo metodais

Jei akustinė neuroma nustatoma jau pasireiškus sunkiam šalutiniam poveikiui, robotinę radiochirurgiją galima derinti su mikrochirurgija, taip sumažinant masės poveikį kitoms galvos smegenų dalims.

Jei po anksčiau atliktos operacijos išlieka recidyvo rizika arba jei naviko visiškai pašalinti nepavyksta, likusį audinį galima gydyti „CyberKnife“ metodu.

Pagerina gyvenimo kokybę

Praėjus dvejiems metams po radiochirurgijos procedūros „CyberKnife“ metodu, dauguma mūsų pacientų nejaučia ligos simptomų ir yra patenkinti savo pasirinkimu.

Po radiochirurgijos procedūros taikant „CyberKnife“ metodą, pacientai jaučiasi geriau, nes taip patogiai ir efektyviai gydomas navikas be jokio poveikio gyvenimo kokybei.

Grįšite namo tą pačią dieną

Radiochirurgijos procedūra taikant „CyberKnife“ metodą yra ambulatorinis gydymo metodas. Po procedūros tą pačią dieną galėsite vykti namo, ligoninėje likti nereikės.

Prognozuojamos išlaidos

Reālo slimības radīto izdevumu neprognozējamība var radīt neplānotus robus Jūsu budžetā: 

  • jei Jums reikalinga diagnostika, kito MRT tyrimo gali tekti laukti ilgoje eilėje ir nerimauti dėl išvadų;
  • neurochirurgijos procedūros gali būti susijusios su sunkiai prognozuojamomis pooperacinės priežiūros ir reabilitacijos išlaidomis, kurios paprastai nėra kompensuojamos iš valstybės biudžeto;
  • neizpratne par ārsta honorāru,

Šie klausimai didina stresą ir sukelia nerimą jau ir taip sudėtingu ligos laikotarpiu.

Pabandėme sudaryti detalų savo paslaugų kainoraštį, kad diagnostikos ir gydymo išlaidos būtų aiškios ir nuspėjamos.

Vis dėlto, jei turite kokių nors klausimų apie galimas išlaidas, prašome kreiptis į mūsų klientų konsultantus.

Peržiūrėkite mūsų paslaugų kainoraštį. 

Galvos navikų gydymas „CyberKnife“ metodu

Pirmas etapas: konsultacija ir gydymo galimybių vertinimas

Siekiant įvertinti galvos navikų gydymo taikant „CyberKnife® M6“ sistemą efektyvumą, pacientams sudaroma galimybė individualiai ir nemokamai internetu konsultuotis dėl ligos istorijos duomenų vertinimo.
Norėdami kreiptis dėl konsultacijos internetu, prašome atsiųsti duomenis iš internetinės kontaktinės informacijos anketos arba duomenų įkėlimo anketos, kurią rasite čia.
Duomenys, būtini pradiniam gydymo galimybių vertinimui:
• magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su aprašymu arba prieigos kodas prie tomografijos tyrimo, saugomo duomenų bazėje, arba tomografijos tyrimo vaizdai DICOM formatu, įrašyti CD, arba įkelti ligoninės interneto svetainės duomenų įkėlimo sistemoje (pageidautina – ne senesni nei 4 savaičių).
Konsultacijos pačiame centre
Konsultacijos metu paaiškinama galima gydymo taktika, galimas šalutinis poveikis ir gydymo eiga. Pademonstruojami ir paaiškinami ankstesnių tyrimų ir diagnostikos radiologijos vaizdų duomenys.
Konsiliumas dėl naviko
Medicinos paslaugų įstatyme yra numatyta, kad kiekvieno paciento gydymo taktika aptariama iš kelių sričių specialistų (neurochirurgo, radiologo-onkologo ir radiologo) sudaryto naviko gydymo konsiliumo metu. Gydantis gydytojas pristato duomenis apie paciento sveikatą naviko gydymo konsiliumui. Jei reikia, pacientas kviečiamas asmeniškai atvykti į naviko gydymo konsiliumą ir su naviko gydymo konsiliumo nariais tiesiogiai aptarti įvairius gydymo aspektus.

Antras etapas: topometrija
Termoplastinės kaukės paruošimas, kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas naudojant anksčiau paruoštą termoplastinę kaukę, 3 Tesla MRT tyrimas pagal specialų protokolą, atsižvelgus į „CyberKnife® M6“ sistemos reikalavimus.

Antras žingsnis: Topometrija
Trečias etapas: individualaus gydymo plano parengimas
Ketvirtas etapas: radiochirurgijos procedūra naudojant „CyberKnife“
Penktas etapas: po gydymo

Galvos smegenų navikas – akustinė neuroma

Galvos smegenų navikai

Yra daugiau nei 40 navikų tipų, kurie gali būti nustatomi galvos smegenyse ir kaukolės kauliniuose audiniuose, tačiau iš esmės jie yra skirstomi į dvi grupes:

  • gerybinius kranialinius navikus;
  • piktybinius kranialinius navikus.

Metastazės galvos smegenyse yra atskira kitur nustatomų navikų grupė. Metastazės dažniausiai išsivysto iš pirminių navikų, tokių kaip krūties, plaučių ir žarnyno vėžys, taip pat inkstų vėžys ir melanoma.

Gerybiniai navikai auga lėtai ir retai išplinta už audinių, kuriuose jie susiformavo, ribų. Dažniausiai atsirandantys gerybiniai navikai yra meningiomos (navikai smegenų dangaluose), akustinės neuromos (klausos nervo švanoma) ir hipofizės adenomos (gerybiniai navikai, kurie susiformuoja iš liaukinių audinių).

Piktybiniai galvos smegenų navikai yra vadinami galvos smegenų vėžiu arba glialinės kilmės navikais (gliomomis). Kitaip nei gerybiniai navikai, piktybiniai navikai perauga arba skverbiasi į kitų audinių struktūrą ir gali išplisti į kitas galvos smegenų ar stuburo smegenų dalis.

Dažniausiai pasitaikantys navikai yra astrocitomos, oligodendrogliomos, glioblastomos ir gliomos su kombinuota struktūra.

Kas yra akustinė nervų neuroma?

Akustinė nervų neuroma yra lėtai augantis gerybinis kaukolės pagrindo navikas, kuris susidaro iš klausos ar vestibulokochlearinio nervo apvalkalo. Klausos nervo audiniai yra vadinami Švano ląstelėmis, todėl neuromą apibūdinantis medicinos terminas yra vestibulinė švanoma. Iš esmės neuroma pažeidžia klausos nervą dalyje tarp vidinės ausies ir galvos smegenų bei paveikia klausos ir vestibulinės sistemos funkciją.

Akustinė neuroma yra gerybinis auglys, kuris nesiskverbia į kitų audinių struktūras ir nesudaro metastazių. Daugumai pacientų neuroma diagnozuojama vienoje galvos pusėje, tačiau maždaug 6 proc. pacientų per gyvenimą akustinė neuroma pasireiškia abiejose galvos pusėse. Dažniausiai tokia situacija nustatoma neurofibromatozės (įgimtas genetinis sutrikimas) atveju.

Faktai apie akustinę neuromą
  • akustinė neuroma – vestibulokochlearinio nervo apvalkalo navikas;
  • diagnozuojama nuo 45 m. amžiaus iki 80+ m. amžiaus, dažniausiai sulaukus 53 metų;
  • vidutiniškai nustatoma vienam iš 100 tūkst. žmonių;
  • 6 proc. visų pirminių navikų yra galvos srityje.
  • Po neurochirurgijos taikymo gydant akustinę neuromą:
  • 0,5 proc. mirtingumas po operacijos;
  • 25 proc. atvejų – veido nervų komplikacijos;
  • 26 proc. atvejų – kitos pooperacinės komplikacijos;
  • per 3-4 metus akustinės neuromos augimas atsinaujina;
  • yra pacientų, kuriems per gyvenimą atliktos net 3-4 galvos smegenų operacijos.
Akustinės neuromos simptomai

Ligos simptomai priklauso nuo naviko dydžio ir padėties ant nervo. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:

  • sutrikusi klausa ar greitas klausos prastėjimas, o tai dažniausiai yra pirmas simptomas, dėl kurio pacientai apsilanko pas otolaringologą (ausų specialistą);
  • maždaug 80 proc. atvejų pacientai girdi įvairius garsus – šnypštimą, spengimą ar zvimbimą;
  • dažnai nurodomas galvos svaigimas, galintis sukelti pusiausvyros sutrikimus ar šleikštulį;
  • kartais pacientai skundžiasi dėl galvos skausmo, ypač ryte pabudus, taip pat kosėjant.
  • Jei neuromos dydis gana smarkiai padidėja, ji liečiasi ir spaudžia ir kitus veido nervus;
  • pacientai gali skųstis vienos veido pusės dilgčiojimu ar net sustingimu, taip pat gali būti vizualiai pastebimų pokyčių, pvz., akies voko ar burnos kampo nusileidimas;
  • kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir laikinas regėjimo sutrikimas ar diskomfortas ryjant maistą, siejamas su tam tikrų nervų spaudimu;
  • jei dėl naviko dydžio yra spaudžiamas smegenų kamienas, masės poveikio ir padidėjusio vidinio kaukolės spaudimo sukeliamas galvos skausmas gali tapti nebepakenčiamas ir sukelti stiprų vėmimą ir dezorientacijos sutrikimus.
Diagnostika

Akustinės neuromos dažniausiai nustatomos, kai pacientai skundžiasi dėl greitai progresuojančio klausos prastėjimo, galvos svaigimo ar galvos skausmo. Šios ligos tikimybė didėja, jei asmens šeimos nariams, tėvams, seneliams buvo nustatyta akustinė neuroma ar neurofibromatozė. Tinkamai atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, įmanoma nustatyti 1–2 mm dydžio naviką, tačiau dažniausiai yra nustatomi didesni nei 5 mm skersmens navikai.

Pacientas gali būti siunčiamas atlikti kitų tyrimų, patenkančių į diagnostikos sritį:

  • klausos funkcijos vertinimą – audiogramą;
  • vestibulinės sistemos vertinimą – vestibulogramą;
  • bendrą vertinimą (vaizdinis impulsinio galvos pasukimo testas arba VHIT).

Radiochirurgijos centro „Sigulda“ specialistai

2021 - © Consilium Veritas