DIAGNOZĖ „VĖŽYS” DAUGIAU NEBESIEJAMA SU GREITA MIRTIMI
Nors iki šiol daugelis mūsų piktybinį naviką siejo su galima mirtimi, šiandien tokia diagnozė jau nebereiškia neišvengiamai greitos pabaigos.
Per paskutinius metus ir piktybinių, ir gerybinių navikų diagnostika bei gydymas sparčiai vystėsi visame pasaulyje – šiuolaikiniai gydymo metodai tapo veiksmingesni ir prieinamesni.
Kokie navikų diagnostikos ir gydymo būdai taikomi pasaulyje bei Latvijoje?
Piktybinis navikas neabejotinai yra sunki liga, tačiau šiandien ji nebėra visiškai nepagydoma. Daugiau negu pusė pacientų pasaulyje, sergančių naujai diagnozuotu vėžiu, yra išgydomi, taikant įvairius modernius gydymo būdus ir technologijas. Kiekvienais metais šimtai, tūkstančiai pacientų sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Amerikos vėžio asociacijos duomenimis, dvidešimtojo amžiaus septintajame dešimtmetyje išgyveno mažiau negu pusė pacientų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, o štai nuo 2004 iki 2010 metų išgyvenusiųjų pacientų, kuriems ši liga buvo diagnozuota prieš penkerius metus, skaičius pasiekė du trečdalius, arba 68%. Pabrėžtina, kad sergančiųjų tam tikromis vėžio formomis išgyvenimo procentas yra netgi labai didelis – 99%.
Reikėtų atsiminti, kad aptinkama labai daug piktybinių ir gerybinių navikų rūšių, įskaitant ir tokias, kurios nepasiduoda gydymui. Vis dėlto dėl spartaus diagnostikos ir vėžio gydymo metodų vystymosi tapo įmanoma ankstyvojoje stadijoje nustatyti ir gydyti tokias piktybinio naviko formas, kurių diagnozė anksčiau pacientams reikšdavo greitą mirtį. Tarp tokių formų yra įvairūs leukemijos porūšiai, pavyzdžiui: Hodžkino limfoma, melanoma, krūties ir sėklidžių vėžys. Pacientų, kuriems šios vėžio formos buvo nustatytos ankstyvojoje stadijoje, išgyvenamumas pasiekė beveik 85% visų atvejų.
Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės neurochirurgas, Latvijos neurochirurgų draugijos valdybos pirmininkas dr. med. Kasparas Auslandas (Kaspars Auslands), kurio kasdieninė gydytojo praktika yra susijusi su neuroonkologiniais pacientais, teigia, kad diagnozė „piktybinis smegenų navikas“ ar kitų organų naviko metastazės galvos smegenyse nebereiškia greitos ir neišvengiamos mirties. Net ir tais atvejais, kai visiškas išgydymas buvo neįmanomas, ligos išraiška ilgą laiką buvo sėkmingai kontroliuojama: „Nors vis dar neatrastas būdas, kaip būtų galima išgydyti pirminį smegenų naviką arba kitų organų naviko metastazes galvos smegenyse, šiuolaikiniame pasaulyje, taip pat ir Latvijoje, pritaikius adekvatų ir tinkamą gydymą, turimos puikios galimybės užtikrinti ilgą neuroonkoliginių pacientų išgyvenamumą bei išsaugoti jų gyvenimo kokybę. Priešingu atveju, nepritaikius jokios rūšies gydymo, šių pacientų išgyvenamumas yra tik kelių mėnesių klausimas.“
Žinoma, piktybinių navikų ar metastazių smegenyse atvejai nėra itin optimistiški, palyginus su kitomis vėžio formomis, vis dėlto, Amerikos vėžio asociacijos duomenimis, per paskutinįjį dešimtmetį pacientų išgyvenamumas net ir tokiais atvejais padidėjo net iki dviejų trijų kartų.
Kokie navikų diagnostikos metodai yra galimi Latvijoje?
Žymiausi Latvijos medicinos specialistai pabrėžia, kad radikaliam navikų gydymui ypač reikšminga sąlyga yra laiku nustatyta diagnozė – kuo anksčiau navikas yra pastebimas, tuo jis yra mažesnis, tuo radikaliau jį galima gydyti. Šiuo metu pasaulyje taikoma naujoviška diagnostika bei gydymo metodai įdiegti ir Latvijoje per paskutinįjį dešimtmetį akivaizdžiai pagerino onkologinių ligų gydymo situaciją – pavyzdžiui, praktikoje pasisekė pritaikyti chemoterapijos ir radioterapijos derinį gydant galvos ir kaklo srities plokščialąstelinio vėžio gydymui. Prieš aštuonerius metus šios lokalizacijos navikai buvo gydomi tik chirurgiškai ir/arba radioterapija.
Susirgimų piktybiniais navikais skaičius Latvijoje 2014 metais išliko nekintamai didelis. Ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenis, naujų susirgimo atvejų yra net 11 412 (2013 metais – 11 567). Onkologinių pacientų, esančių įskaitoje, bendrasis skaičius Latvijoje 2014 metais buvo 77 822.
Latvijos terapeutinės radiologijos asociacijos valdybos pirmininkė, Latvijos onkologijos centro radioterapijos vyresnioji gydytoja Dacė Saukuma (Dace Saukuma) teigia, kad diagnostiniai tyrimai onkologijos srityje yra labai svarbūs: „Kalbant apie diagnostinius tyrimus, onkologijoje jie yra be galo svarbūs. Latvijoje diagnostikos yra tikrai puikios – aparatūra yra kokybiška, prieinama ir pakankama, tačiau trukdo eilės, susidarančios dėl valstybės finansavimo ir kvotų. Tam, kad pacientas būtų gydomas sėkmingai, yra būtini sąlyginai nauji diagnostiniai tyrimai. Pavyzdžiui, paskiriant pacientui radiochirurginį arba stereotaksinį gydymą, minėti tyrimai turėtų būti atlikti ne daugiau kaip prieš mėnesį. Latvijoje, jei pacientas gali sau leisti mokamą diagnostiką, procesas vyksta greitai ir gydymas pradedamas nedelsiant.“
Vienintelis navikų diagnostikos metodas, šiuo metu neprieinamas Latvijoje, yra pozitronų emisijos tomografija (PET). Jei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų metu nustatomi naviko matmenys ir lokalizacija, tai PET diagnostikos metodas padeda gauti informacijos apie funkcinius vidaus organų pakitimus – ar ląstelės yra aktyvios, neaktyvios, gyvos, negyvos. „Tokiu būdu galima nustatyti ligas daug ankstesnėje stadijoje negu atliekant klasikinius diagnostinius tyrimus, pavyzdžiui, rentgenologinius tyrimus, kompiuterinės tomografijos ir net magnetinio rezonanso tyrimus. Pasitaiko atvejų, kad, atliekant magnetinio rezonanso tyrimus, konkrečioje zonoje nieko nerandama, tačiau atliekant pozitronų emisijos tomografiją, galima matyti, kad sergančios ląstelės kaupia naudojamą radioaktyvią medžiagą. Šitaip galima nustatyti sergančių ląstelių aktyvumą. Atliekant PET tyrimą, naviką galima nustatyti žymiai anksčiau – dar iki pakitimų, matomų atliekant, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimą“, – pažymi D. Saukuma.
Puiki žinia onkologijos srityje yra ta, kad nuo 2016 metų ši PET diagnostika bus prieinama ir pacientams Latvijoje. Jau ateinančiųjų metų pradžioje Rygoje bus atidarytas Branduolinės medicinos centras (BMC), tapsiančiu moderniausiu šios srities diagnostinių ir klinikinių tyrimu centru visame Baltijos regione. „BMC įkūrimo tikslas yra užtikrinti, kad onkologinių ligų diagnostika Latvijoje būtų tokios pačios kokybės, kaip ir išsivysčiusiose Europos ir pasaulio šalyse, taip pat vykdyti diagnostikai reikalingą gamybą ir eksportą į kitų šalių medicinos centrus,“ – pasakoja SIA „Nukleārās medicīnas centrs” valdybos pirmininkas Vitalijus Skryvelis (Vitālijs Skrīvelis).
BMC pagrindinė specializacija bus tiksli vėžinių ir širdies ligų diagnostika ankstyvoje stadijoje, taikant trumpai gyvenančius radionuklidus. Tokios diagnostikos prieinamumas Latvijoje taps dideliu žingsniu į priekį radikaliai gydant vėžį, mat jeigu tradiciniai diagnostikos būdai suteikia informacijos apie konkrečią kūno dalį, tai PET diagnostikos pagalba galima gauti informacijos apie eigą ir pokyčius visame kūne ir pradėti gydymą labai ankstyvoje stadijoje.
Naujausi ir pažangiausi vėžio gydymo būdai dabar prieinami ir Latvijoje
Šiuo metu Latvijoje yra prieinami tokie piktybinių ir gėrybinių navikų gydymo metodai, kurie yra prilyginami Europos Sąjungos, JAV ir kitų išsivysčiusių šalių medicinos galimybėms. Žinoma, geriausia situacija yra Rygoje, kurioje siūlomas platus gydymo galimybių pasirinkimas – ir chirurgija, ir chemoterapija, ir radioterapija, tačiau navikai gydomi ir regioninėse ligoninėse, pavyzdžiui, Liepojoje ir Daugpilyje. Kalbėdama apie skirtumus, ypač dėl radioterapijos, dr. Dacė Saukuma (Dace Saukuma) teigia, kad šie labiausiai yra susiję su turima aparatūra: „Latvijoje radioterapija prieinama keturiose ligoninėse. Rygoje, Latvijos onkologijos centre, yra pati naujausia aparatūra, įrengta 2009 metais, bei plačiausios galimybės. Kitose ligoninėse situacija yra kitokia ir tokios pažangios technologijos, kaip stereotaksinė radioterapija arba radiochirurgija, kol kas nėra prieinamos. Vis dėlto ir regionuose, pavyzdžiui, Liepojoje ir Daugpilyje, gydymas yra įmanomas – tai priklauso ir nuo gydytojų kompetencijos, ir nuo to, kaip medicinos fizikai ir techniniai darbuotojai geba parengti planus turimos įrangos atžvilgiu. Galimybių tikrai yra.“
Nors radioterapija buvo žinoma jau praėjusiame šimtmetyje, ji vis dar laikoma itin veiksmingu vėžio gydymo būdu – šio metodo pagalba galima radikaliai kovoti su navikais sunkiai pasiekiamose vietose, kurių chirurginių operacijų metu, deja, neįmanoma pasiekti. „Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tais atvejais, kai pirminį smegenų naviką ar metastazes galima visiškai pašalinti, nesukeliant neurologinio pobūdžio pažeidimų pooperaciniu laikotarpiu, tokių, kaip kalbos ir suvokimo problemos. Deja, tai ne visuomet yra įmanoma, nes dažnai aptinkami dariniai, esantys giliose, chirurgiškai sunkiai pasiekiamose vietose, funkciškai svarbiose vietose, arba, kaip gali nutikti didelio metastazių skaičiaus atveju, jų būna daug ir operacijos metu neįmanoma pašalinti visų naviko mazgų – dalis vis dėlto lieka ir po kurio laiko pradeda didėti, pasireiškia simptomai. Tokiais atvejais būtent radiochirurgija suteikia galimybę sėkmingai kontroliuoti naviką be chirurginio gydymo. Prieš atliekant bet kokią medicininę intervenciją, labai svarbu adekvačiai planuoti, numatant taikyti įvairius gydymo metodus, kurių tikslas yra pasiekti kaip galima geresnių rezultatų ir išsaugoti paciento gyvenimo kokybę. Paprastai kiekvienam konkrečiam atvejui gydymo planą sudaro daugiadisciplininė gydytojų komisija,“ – pasakoja neurochirurgas Kasparas Auslandas (Kaspars Auslands).
Latvijoje naujienų laukiama ir spindulinės terapijos arba radiochirurgijos srityje – jau šių metų pabaigoje Siguldos ligoninėje bus atidarytas Stereotaktinės radiochirurgijos centras „Sigulda“ (SRC), kuriame bus užtikrintas onkologinių ir neonkologinių (gėrybinių) navikų gydymas šiuolaikiškiausia stereotaksinės radiochirurgijos technologija CyberKnife®. Tai yra neinvazinis gydymo metodas pacientams, kuriems neįmanoma atlikti chirurginės operacijos dėl šalutinių susirgimų ir darinio anatominės lokalizacijos. CyberKnife® metodo pranašumas yra tas, kad gydymas atliekamas per kelis seansus – nebūtina paciento guldyti į ligoninę, nes gydymas yra ambulatorinis. Be to, pritaikius šį metodą, pastebima mažiau komplikacijų ir gyvenimo kokybės rodikliai yra žymiai geresni negu medicininės intervencijos atveju.